Kunigas ryškiai prisimena pirmąsias savo svaiginimosi patirtis: „Kai mano tėvelis išsikėlė gyventi į kaimą, aš labai norėjau pritapti. Mano pastangos kaimo šokiuose pritapti baigdavosi atminties praradimais. Atsimenu, mama buvo nupirkusi naujas kelnes, pasipuošęs nuėjau, o grįžau keliais žvyrkeliu, viskas suplėšyta ir purvina.“

„Kai išvažiavau iš Vilniaus studijuoti į Vokietiją, – pasakoja K. Dvareckas, – neturėjau bičiulių, kurie svaigintųsi kitomis psichoaktyviomis medžiagomis. Alkoholis tikrai neprotingais kiekiais dominavo susitikimuose, pasilinksminimuose, savaitgalio praleidimo būduose.“

Jis sakosi laikąs save priklausomu nuo visų psichiką veikiančių medžiagų. „Prisimenu, kai mėgindavau vienas medžiagas keisti kitomis, tai alkoholis nebuvo visiškai nepriimtinas. Šiandien save įvardinu kaip priklausomą nuo visų psichoaktyvių medžiagų – man reikia būti žiauriai budriam su visomis būsenas keičiančiomis medžiagomis, taip pat lošimais“, – sako kunigas.

Kūrybinė komanda: Kostas Kajėnas, Gediminas Šulcas.

Dalintis: