1992 m.

Europoje siaučiant Pirmajam pasauliniam karui žvejų ir žemdirbių krašte – Portugalijoje –1917 m. gegužės 13 dieną nuošalioje Fatimos vietovėje trims vaikams, piemenėliams, pasirodė Švenčiausioji Mergelė Marija. Liucijai buvo dešimt metų, Pranciškui – devyneri, Hiacintai – tik septyneri. Vaikai ganė avis ir paskubomis kalbėdami Rožinį slėpėsi nuo lietaus. Apie vidurdienį išvydo akinančią šviesą. Iš pradžių vaikai pamanė, kad tai žaibas. Tačiau šviesa negeso, ir pasirodė moteris spindinčiais baltais drabužiais, su Rožiniu rankoje.

Iš pradžių vaikais beveik niekas netikėjo. Liucijos mama, nenorėdama nemalonumų, griežtai draudė dukteriai pasakoti apie regėjimus, vertė prisipažinti melavus. Vaikams teko iškęsti areštą bei tardymus, tačiau jų atkaklumas buvo nepalaužiamas.

Susitikimai su Marija vyko kiekvieną mėnesį – iki spalio 13 dienos. Į paskutinį susitikimą buvo atvykę beveik 70 tūkst. maldininkų, kuriems neteko regėti Dievo Motinos, tačiau jie galėjo stebėti neįtikėtiną gamtos reiškinį – saulės šviesos ir padėties viražus danguje. Tą dieną Marija vaikams pasakė, kad ji yra Šventojo Rožinio karalienė ir prašė Fatimoje jos garbei pastatyti koplyčią, tai ir buvo vėliau padaryta.

Švč. Mergelė Marija vaikams kalbėjo, kad jei žmonija neatsivers, ją ištiks didelės nelaimės. Ragino kalbėti Rožinį – melstis už taiką ir už nusidėjėlių atsivertimą.

Citata iš https://www.magnificat.lt/fatimos-svc-mergele-marija/

Filmo ištrauka apie apsireiškimus (6 min trukmės):

Pilnas dokumentinis filmas:

Dalintis: